smalinis

2 ×smalìnis, -ė adj. (2) Rtr; RtŽ, L 1. žr. smalingas 1: Šis kelmas smalìnis, gerai degs Rdd. Smalìnės malkos OGLII190. 2. Ds iš smalingų pušų ar eglių kelmų išdegtas: Tokioj pat duobėj daromas smalinis degutas ratam tept Rš. Ratus tepdavom su prastu degutu – smaliniù Slk. 3. skirtas smalai (degutui) laikyti: Naktį seniau [per vestuves] degino smalines bačkas ir šaudydavo paraku LTR(Slk). 4. išsmaluotas: Apvilks jus marškinėliais – smaliniu botagėliu LTR(Lp). Man dalgelė vieno plieno, pustyklėlė smalinėlė NS140. ^ Čiupryną išsitrinkau, i nebebuvo kada partrinkt: sulipo, pasidarė kaip smalìnė Mžš. Pijoko gerklė smalinė (gali bjauriausią gėrimą, net ir smalą, ryti) LTR(Grv). ║ ištepliotas smala: Smalinė Barbė: kareiviai pritepę jai smalos, kur nereik Šts. 5. Grž, Nč, Grv smalos prileistas, pripiltas: Kiti pila kiaušinin smalos, tai smalìnis Kpč. Ant Velykų tai liesme smalinius kiaušinius Slk. 6. prk. juodas, tamsus: Jo smaliniai, ežiuku nukirpti plaukai kibirkščiavo saulės šviesoje J.Avyž. Akis išvertęs žiūrėjo į smalinę tamsą rš. Šita graži marti, ir pyragai balti, o ano galinio pyragai smaliniai LTR(Skp). 7. Šd kuris kietųjų veislės (apie kriaušes).

◊ smalìnė žvãkė smalingo medžio skala: Užsižiebsiu žvakelę smalinėlę LTR(Lš). Negyvas guli an lentos, gale galvų smalìnė žvakė dega LB161. Aš uždegčiau girtuoklėliui smalìnę žvakẽlę JD451.